Kiek iš tiesų ekologiški elektromobiliai? Palyginimas su vidaus degimo varikliais

Kiek iš tiesų ekologiški elektromobiliai? Palyginimas su vidaus degimo varikliais

Elektromobiliai tapo šiuolaikinio transporto simboliu, siūlančiu aplinkai draugišką alternatyvą automobiliams su vidaus degimo varikliais. Juos giria už nulinę taršą eksploatacijos metu, tačiau kyla klausimas – kiek iš tiesų ekologiški elektromobiliai, vertinant visą jų gyvavimo ciklą? Nors dažnai pristatomi kaip sprendimas klimato kaitai mažinti, būtina įvertinti jų poveikį nuo gamybos iki eksploatavimo ir palyginti su tradiciniais automobiliais.

Elektromobilių ir automobilių gamybos poveikis aplinkai

Elektromobilių ir automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba skiriasi tiek technologijų, tiek energijos sąnaudų prasme. Didžiausią poveikį aplinkai sukelia baterijų gamyba.

Elektrinėms transporto priemonėms skirtos baterijos sudarytos iš retų metalų, tokių kaip litis, kobaltas ir nikelis. Šių metalų gavybos procesas reikalauja daug energijos ir teršia aplinką. Tyrimai rodo, kad elektromobilio gamyba sukuria nuo 30 % iki 70 % daugiau CO2 emisijų nei tradicinio automobilio gamyba.

Tačiau baterijų gaminimo procesai nuolat tobulėja, ieškoma būdų juos padaryti ekologiškesniais. Dauguma elektromobilių gamintojų investuoja į atsinaujinančią energiją, kad sumažintų gamybos metu sukuriamas emisijas.

Automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba sukuria mažiau CO2 emisijų nei EV gamyba, tačiau nereiškia, kad šis procesas visiškai ekologiškas. Plieno, plastiko ir kitų reikalingų dalių gaminimo procesai taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.

Elektromobilių ir įprastų transporto priemonių eksploatacija

Elektromobilis eksploatacijos metu neišskiria tiesioginių teršalų, todėl miestuose oro kokybė gali pagerėti. Tai itin svarbu kovoje su smogu ir kenksmingais teršalais, kurie susidaro iš įprastų transporto priemonių išmetamųjų dujų. Vis dėlto, poveikis aplinkai priklauso nuo to, kaip gaminama elektra, kuria įkraunami elektromobiliai.

- Atsinaujinanti energija – jei elektromobiliai įkraunami naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (vėjo, saulės ar hidroelektrinių energija), jų eksploatacijos metu sukuriamos emisijos beveik nulinės. Tokiu atveju, jie tampa viena iš švariausių transporto priemonių.
- Fosilinių šaltinių energija – jei elektra gaunama iš anglies, naftos ar dujų, elektromobilio eksploatacijos metu netiesiogiai sukuriama emisijų. Tačiau net ir tokiu atveju, EV išmeta mažiau CO2 nei vidutinis įprastas automobilis, nes elektros jėgainės veikia efektyviau nei vidaus degimo varikliai.

Įprastos transporto priemonės eksploatacijos metu nuolat išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir kitus teršalus, kurie prisideda prie klimato kaitos ir oro taršos. Vidutinis benzinu varomas automobilis išskiria apie 2,3 kg CO2 kiekvienam sudegintam litrui degalų.

Nors modernūs automobiliai išskiria mažiau teršalų nei jų ankstesnės versijos, jie vis dar negali konkuruoti su nulinėmis emisijomis, kurias siūlo elektromobiliai, ypač kai energija gaunama iš švarių šaltinių.

Baterijos gyvavimo ciklas ir perdirbimas

Elektromobilių baterijos yra vienas iš svarbiausių ekologinių veiksnių, todėl reikia atsižvelgti į jų ilgaamžiškumą ir galimybes perdirbti. Dabartinės baterijos tarnavimo laikas – 10–15 metų. Daugelis gamintojų suteikia 8–10 metų garantijas. Nors ilgainiui praranda dalį talpos, jas galima perdirbti arba naudoti antrą kartą kaip energijos saugojimo įrenginius, tai padeda sumažinti žalą gamtai po eksploatacijos.

Baterijų perdirbimas – svarbus žingsnis, siekiant sumažinti elektromobilių poveikį aplinkai. Šiuo metu perdirbama tik dalis ličio jonų baterijų, tačiau technologijos sparčiai vystosi. Perdirbimo procesai leidžia išgauti vertingas medžiagas, tokias kaip litis, nikelis ir kobaltas, ir jas panaudoti naujose baterijose, sumažinant išteklių gavybos poreikį ir energijos sąnaudas.

Įprastų automobilių perdirbimas taip pat yra svarbus procesas, tačiau jų išmetamųjų dujų sukelta žala aplinkai per eksploatacijos laikotarpį negrįžtama.

Viso gyvavimo ciklo analizė: kuris ekologiškesnis?

Vertinant transporto priemonės ekologinį pėdsaką per visą jos gyvavimo ciklą – nuo gamybos, eksploatacijos iki perdirbimo – elektromobiliai, nepaisant didesnių emisijų gamybos etape, yra ekologiškesnis pasirinkimas, lyginant su įprastais automobiliai po kelerių naudojimo metų.

Remiantis gyvavimo ciklo analizės tyrimais, per visą gyvavimo laiką elektromobiliai sukuria nuo 30 % iki 50 % mažiau CO2 emisijų nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, net jei jų įkrovimui naudojama elektra išgaunama iš neatsinaujinančių šaltinių.

Ateities perspektyvos

Tobulėjant technologijoms ir didėjant investicijoms į atsinaujinančius energijos šaltinius, elektromobilių ekologinis pranašumas tik didės. Naujos kartos baterijos, tokios kaip kietojo kūno (solid-state) baterijos, gali sumažinti energijos poreikį jų gamybai. Baterijų perdirbimo technologijos padės sumažinti poveikį gamtai po eksploatacijos.

Elektromobilio gamybai vis dar reikia daugiau energijos išteklių nei įprasto automobilio gamyboje. Tačiau per visą eksploatacijos laikotarpį jis tampa kur kas ekologiškesniu pasirinkimu, ypač jei įkrovimui naudojama energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Benzinu ir dyzelinu varomos priemonės, nepaisant tam tikrų efektyvumo tobulinimų, ilgainiui bus priversti užleisti vietą elektriniams automobiliams. Pasaulis vis labiau orientuojasi į anglies dioksido mažinimą ir švaresnės energijos naudojimą. Elektromobiliai yra esminis žingsnis link švaresnės ateities, tačiau siekiant tikros ekologinės naudos, svarbu ne tik plėsti jų naudojimą, bet ir tobulinti švarių energijos šaltinių infrastruktūrą.