Kelionės elektromobiliu Lietuvoje: ar įkrovimo infrastruktūra tam palanki?

Kelionės elektromobiliu Lietuvoje: ar įkrovimo infrastruktūra tam palanki?

Lietuvoje vis labiau populiarėjant elektromobiliams, viešųjų įkrovimo stotelių prieinamumas yra lemiamas veiksnys tiek kasdienėms kelionėms į darbą, tiek laisvalaikiu, važiuojant didesniais atstumais.

Nors pagrindiniuose šalies miestuose įkrovimo stotelių tinklas yra pakankamai tankus, svarbiausias klausimas – ar dabartinė infrastruktūra yra pakankamai patikima, kad leistų komfortiškai keliauti po visą šalį: patogiai pasiekti nuo didmiesčių nutolusius miestelius, kaimus, atokesnes vietoves.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros būklė

Pastaraisiais metais Lietuva padarė didelę pažangą plečiant viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau kaip 600 viešų įkrovimo stotelių – gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Stotelės išsidėsčiusios miestų centruose, greitkeliuose ir svarbiausiuose tranzito maršrutuose.

Puikus to pavyzdys – per Lietuvą einantis ir su kaimyninėmis valstybėmis jungiantis greitkelis „Via Baltica“. Tai svarbus maršrutas tiek vietinėms, tiek tarptautinėms kelionėms. Šiame kelyje yra nemažai įkrovimo taškų (įskaitant kelias greitojo įkrovimo stoteles) strategiškai išdėstytų taip, kad prireikus elektromobilių savininkai galėtų patogiai pakrauti savo transporto priemones. Taigi, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad daugelyje regionų jos yra pasiekiamos.

Deja, nesunku pastebėti didžiausią trūkumą: stotelės išdėstytos netolygiai Pagrindiniuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – jų integruota gana daug, todėl elektromobilių savininkai gali komfortiškai ir greitai pasikrauti automobilius. Tuo tarpu kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose prieiga dažnai būna labai ribota. Tai kelia nemažai keblumų mėgstantiems keliones automobiliu, važiuojantiems didesniais atstumais.

Ekspertai pastebi, kad lengvai prieinamo ir patogaus įkrovimo trūkumas nuo elektromobilių įsigijimo atbaido nemažą dalį vairuotojų. Nors šių transporto priemonių savininkų skaičius sparčiai auga, iki užsibrėžto tikslo – kad elektromobiliai iki 2030 metų sudarytų 20 proc. visų Lietuvos keliais riedančių lengvųjų automobilių – gerokai trūksta. Taigi, įkrovimo problema išlieka opi.

Viešųjų įkrovimo stotelių patikimumas

Stotelių kiekis ir tinklo tankumas yra labai svarbus veiksnys, tačiau vertinant infrastruktūros kokybę Lietuvoje, verta atsižvelgti į dar kelis aspektus: stotelių patikimumą ir įkrovimo greitį.

Duomenys rodo, kad dauguma viešųjų įkrovimo stotelių Lietuvoje veikia optimaliai ir patikimai, tačiau kai kurie naudotojai praneša apie problemas dėl neveikiančių įkrovimo stotelių. Taip pat – ilgo laukimo piko valandomis, ypač judriose vietose.

Kitas svarbus aspektas yra įkrovimo greitis, ypač keliaujant dideliais atstumais. Greitojo įkrovimo stotelės ne tik patogios, bet ir būtinos, siekiant sumažinti prastovas kelyje.

Pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta pažanga diegiant šią technologiją – visoje šalyje šiuo metu veikia daugiau kaip 200 greitojo įkrovimo stotelių. Pajėgumai išties įspūdingi: elektromobilio bateriją pavyksta įkrauti iki 80 proc. talpos vos per 30–40 minučių, todėl tinka ilgoms kelionėms. Deja, greito įkrovimo stotelių yra nedaug mažiau apgyvendintose vietovės; tai gali tapti kliūtimi prireikus nuvažiuoti didesnį atstumą.

Netolimos ateities planuose – dešimt kartų daugiau įkrovimo stotelių

Akivaizdu: įprasto ir greitojo įkrovimo stotelių plėtra yra svarbus žingsnis į priekį, tačiau netolygus stotelių pasiskirstymas, infrastruktūros trūkumas kaimo vietovėse tebėra rimtas iššūkis.

Žvelgiant į ateitį, galima tikėtis teigiamų pokyčių. Vyriausybės nacionalinėje strategijoje numatyta įrengti papildomų įkrovimo stotelių, ypač nepakankamai aptarnaujamuose kaimo regionuose ir rečiau pravažiuojamuose keliuose.

Tai atspindi Lietuvos Susisiekimo ministerijos duomenys:

• iki 2030 m. Lietuvoje įrengti 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. būtų viešosios arba pusiau viešos

• Šalia valstybinės reikšmės kelių iki kitų metų žadama įrengti apie 200, iki 2030 m. – net 1 tūkst. naujų viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių.

• Taip pat planuojama modernizuoti esamas stoteles, kad būtų galima greičiau įkrauti elektromobilius ir patogiau keliauti dideliais atstumais.

Įgyvendinus šiuos užmojus, viešojo įkrovimo tinklo patikimumas ir prieinamumas turėtų atitikti augančius elektromobilių savininkų poreikius. Kol šios ambicijos taps realybe, svarbu atidžiai planuoti ilgesnes keliones ir po ranka visada turėti elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapį.