Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra: ar pasaulis pasiruošęs masinei EV revoliucijai?

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra: ar pasaulis pasiruošęs masinei EV revoliucijai?

Pastarąjį dešimtmetį elektrinės susiekimo priemonės populiarėja tarp aplinką tausoti ir kuro sąnaudas sumažinti norinčių vairuotojų. Tačiau vienas didžiausių iššūkių, trukdančių elektromobiliams plačiai įsitvirtinti rinkoje – nepakankama įkrovimo taškų infrastruktūra. Kylant poreikiui pereiti prie švaresnių energijos šaltinių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtina atidžiai peržiūrėti dabartinę elektromobilių įkrovimo tinklo būklę, įvertinti jo trūkumus ir spręsti, kokius žingsnius reikia žengti siekiant pasiruošti masinei EV revoliucijai.

EV įkrovimo taškų infrastruktūra Europoje

Europoje elektromobilių plėtra vyksta itin sparčiai. Tai matyti iš intensyviai plečiamos įkrovimo taškų infrastruktūros. 2023 m. Europoje veikė apie 755 000 viešų įkrovimo stotelių. Didžiausia jų koncentracija – Norvegijoje (818 000), Vokietijoje (125 000) ir Prancūzijoje (118 000). Iš pirmo žvilgsnio skaičius atrodo nemažas, bet norint patenkinti didėjančią paklausą, per metus būtina įdiegti po 400 000 stotelių. Europos Sąjunga išsikėlė tikslą iki 2030 metų įrengti bent 3,5 milijono viešų įkrovimo taškų.

Įkrovimo stotelių skaičius Baltijos šalyse

Nors elektromobilių skaičius Baltijos šalyse sparčiai auga, įkrovimo infrastruktūra daugelyje regionų vis dar pradinėje vystymosi stadijoje. Dedamos didžiulės pastangos plėsti įkrovimo stotelių tinklus, tačiau jų išdėstymas ir prieinamumas nėra vienodas.

Lietuva

2023 m. duomenimis Lietuvoje veikė apie 1 000 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių ir jų skaičius sparčiai auga. Dauguma taškų sutelkti didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) ir svarbiausiuose automobilių keliuose (magistralės A1 ir A2). Planuojama, kad iki 2030 metų šalyje turėtų veikti apie 60 tūkst. viešų ir privačių įkrovimo punktų.

Greito įkrovimo stotelių infrastruktūra taip pat sparčiai plečiama. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinklas, turi daugiau nei 290 greito įkrovimo stotelių. Šiuo metu šalyje įrengta ir keletas itin greitų įkrovimo taškų, kur elektromobiliai gali įkrauti energiją labai greitai.

Latvija

Kaimynė Latvija 2023 m. turėjo apie 400 viešųjų EV įkrovimo stotelių. Nors infrastruktūra auga, šalis vis dar atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Tačiau Latvijos vyriausybė ir privačios įmonės toliau investuoja į tinklo plėtrą, kad patenkintų augančią elektromobilių paklausą. Iki 2030 metų šalyje planuojama įrengti apie 2 000 elektromobilių įkrovimo stotelių.

Estija

Estijoje 2023 m. veikė daugiau nei 900 viešų EV įkrovimo stotelių. Šalis aktyviai vysto elektromobilių infrastruktūrą ir yra viena lyderiaujančių Baltijos šalių šiame sektoriuje. Tikimasi, kad vykdomi projektai padidins stotelių skaičių. Pavyzdžiui, „Terminal Group“, bendradarbiaudama su „Kempower“, įrengė 73 naujus greitojo įkrovimo taškus 25 vietose pagrindiniuose šalies greitkeliuose. Kiekviena stotis tiekia mažiausiai 150 kW galios. Šią plėtrą planuojama užbaigti iki 2024 m. pabaigos.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra kaimynėje Lenkijoje

2023 m. pabaigoje Lenkijoje veikė 2 800 viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės. Iš jų 31 % buvo greitieji nuolatinės srovės įkrovikliai, o 69 % – lėtesni kintamosios srovės įkrovikliai, kurių galia ne didesnė kaip 22 kW. Šalies įkrovimo infrastruktūra ir toliau sparčiai auga – 2030 m. Lenkija planuoja įrengti apie 10 000 stotelių. Šis tikslas atspindi šalies įsipareigojimą plėsti EV infrastruktūrą, siekiant sumažinti anglies dioksido emisijas ir pagerinti oro kokybę.

Pagrindiniai iššūkiai

Nepaisant spartėjančios tinklo plėtros, EV įkrovimo infrastruktūra visame pasaulyje susiduria su reikšmingais iššūkiais, stabdančiais platesnį elektromobilių naudojimą.

- Įkrovimo taškų prieinamumas ir paskirstymas – viena iš didžiausių problemų. Miestuose galima rasti daugiau viešų įkrovimo taškų, tačiau kaimo vietovėse jų dažnai trūksta. Tai sukelia keblumų norintiems naudoti elektromobilius ilgoms kelionėms ar gyvenantiems užmiestyje, kur įkrovimo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta.

- Įkrovimo laikas vis dar išlieka vienu iš pagrindinių trūkumų, lyginant su greitu kuro užpildymu. Dauguma viešų įkrovimo stotelių suteikia galimybę įkrauti elektromobilį nuo 30 minučių iki kelių valandų. Naujausios greitojo įkrovimo stotelės gali įkrauti iki 80 % baterijos per 20–30 minučių, tačiau tai reikalauja didelių investicijų ir specialios infrastruktūros.

Elektromobilių revoliucija jau prasidėjo, tačiau norint pasiekti tikrą proveržį, pasauliui reikia išspręsti esamus įkrovimo infrastruktūros iššūkius. Nors kai kuriuose regionuose pažanga akivaizdi, daugelyje vietovių vis dar trūksta tinkamų įkrovimo stotelių tinklų. Greitesnis plėtros tempas, inovatyvios technologijos, tarptautiniai standartai ir viešosios bei privačios partnerystės galėtų užtikrinti, kad pasaulis jau pasiruošęs masinei EV revoliucijai.