Elektromobilių technologija: kokia mūsų automobilių ateitis?

Elektromobilių technologija: kokia mūsų automobilių ateitis?

 

Elektromobilių technologijos vystėsi itin sparčiai paskutiniais metais, tačiau kur link mes eisime ir kokia mūsų laukia ateitis? Tokie klausimai tikrai kyla ne vienam.

Daugiau nei 14 šalių ir daugiau nei 20 pasaulio miestų pasiūlė ateityje uždrausti parduoti keleivines transporto priemones (pirmiausia automobilius ir autobusus), naudojančias iškastinį kurą, pavyzdžiui, benziną, suskystintas naftos dujas ir dyzeliną. Vienokiais ar kitokiais būdais yra skatinama pereiti prie hibridinių ir galiausiai prie pilnai elektrinių automobilių – pasirašomos sutartys, deklaracijos, keičiami įstatymai.

Ir nors Lietuvoje dar šia tema kalbama tik puse lūpų, tačiau taip pat yra išsakytas noras keliuose matyti ekologiškesnes transporto priemones.

Šios kalbos ir priimami įstatymų pakeitimai reiškia, kad gamintojai yra priversti pradėti kurti visiems prieinamus, praktiškus ir, pageidaujama, visiškai elektrinius automobilius. Akumuliatorių technologija yra viena specifinė sritis, kurioje pasiekta didžiulių pokyčių, tačiau pažengė ir daugybė kitų su automobiliais susijusių sričių.

Šioms tendencijoms bręstant ir keičiantis požiūriui į transporto priemones bei jų paliekamą pėdsaką, apžvelgsime prognozuojamą elektromobilio ateitį.

 

Dar geresni akumuliatoriai

Akumuliatorius yra svarbiausia elektromobilio dalis. O šiuo metu tai sritis, kur kuriamos didžiausios naujovės. Pastaraisiais metais jų įkrovimo laikas iš esmės sumažėjo, o galia didėjo.

Elektromobiliai, kurie vienu įkrovimu gali įveikti daugiau nei 300 km, dabar yra įprasti, o naujausio „Tesla Model S“ maksimalus nuotolis yra net 640 km.

Ir tai tik pradžia. Pernai šveicarų kompanija „Innolith AG“, paskelbė, kad ji dirba su naujo tipo EV akumuliatoriais, kurie leistų automobiliui maksimaliai nuvažiuoti 990 km. Technologijoje, kurią būtų galima pradėti pardavinėti jau 2022 m., naudojamas nedegus neorganinis elektrolitas, kuris sumažina transporto priemonės užsidegimo riziką, palyginti su degiu organiniu elektrolitu, esančiu tradiciniuose elektromobilių akumuliatoriuose.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į baterijų gamybos poveikį aplinkai ir žmonėms. Klimato kaitos komitetas praėjusiais metais perspėjo, kad norint pakeisti daugumą automobilių į elektromobilius, prireiks kelis kart didesnių kobalto, naudojamo akumuliatoriuose, atsargų.

Maždaug 60 proc. visame pasaulyje išgaunamo kobalto, yra gaunama iš Kongo Demokratinės Respublikos - vienos iš politiškai nestabiliausių šalių Žemėje. Likę 20–40 proc. gaunama iš „amatininkų“ kasyklų, kuriose metalas kasamas rankomis, dažnai dirba vaikai, nereguliuojamos darbo sąlygos.

Gamintojai visais būdais siekia sumažinti kobalto kiekį baterijose. Pavyzdžiui, Elonas Muskas pažadėjo, kad naujos kartos „Tesla“ elektromobiliuose visiškai nebus kobalto, o daugelis prekinių ženklų, siekia įsigyti kobaltą iš gamyklų, kuriose užtikrinamos darbo sąlygos ir sąžiningas atlygis.

Ličio jonų akumuliatorių gamyba yra dar viena problema, nes įvykus nelaimingam atsitikimui gamykloje, gali būti sukeltas pražūtingas šalutinis poveikis aplinkai. Toksinių chemikalų nutekėjimai sunaikina vietines žuvų ir kitų laukinių gyvūnų buveines.

Siekiant pagerinti efektyvumą ir kuo daugiau išnaudoti baterijas, įvairūs gamintojai įgyvendina baterijų perdirbimo ir „antrojo gyvenimo“ sistemas. Vienas pavyzdžių yra „Honda“, turinti senų ličio jonų ir nikelio hidrido baterijų surinkimo iš 22 šalių schemą, leidžiančią jas pakartotinai naudoti įvairiose srityse.

„Mercedes“ yra dar viena įmonė, kurianti ambicingus planus tobulinti akumuliatorių technologijas. Šiuo metu ji dirba su ličio pakeitimu - tai užtruks kelerius metus. Tuo tarpu įmonė planuoja vietoj anglies naudoti silicio anodus, kurie sumažins CO2 išmetimą perdirbimo metu ir padidins elektromobilio ridą nuo vieno įkrovimo maždaug 20 procentų.

Tolesnė svorio mažinimo ir efektyvumo raida bus pasiekta, kai ličio sieros baterijos pasirodys elektromobiliuose, galbūt 2030-ųjų pradžioje. Po to galime pamatyti visiškai kompostuojamas organines baterijas, kurios bus ne tik geriausias aplinkosaugos variantas, bet ir leis labai greitai įkrauti.

 

Atvažiuoti ten, kur negali kiti

Kadangi daugiau žmonių nei bet kada anksčiau nusprendžia apsipirkti internetu - ar tai būtų maisto prekės, ar drabužiai, ar elektronika, ar bet kas kita - siuntinio kelionė nuo sandėlio iki durų tampa vis svarbesnė.

Paprastai maždaug pusė siuntinio siuntimo kainos sudaro paskutiniai kilometrai nuo siuntinių paskirstymo punkto iki namų. Kai vartotojai pripranta prie tokių paskatų kaip nemokamas siuntimas ir mažiau nori mokėti už prekių pristatymą, kurjerių kompanijoms reikia ieškoti būdų, kaip sutaupyti.

Elektrinės transporto priemonės galėtų būti išsigelbėjimas šiuo klausimu. Skirtingai nuo benzinu ir dyzelinu varomų automobilių, elektromobiliai gali įvažiuoti į vadinamąsias žalias zonas miestų centruose, kur ribojamas transporto eismas.

Be to, elektra varomus automobilius yra pigiau eksploatuoti ir jie reikalauja mažiau priežiūros nei vidaus degimo varikliais varomos transporto priemones. Rinkoje taip pat yra keletas kompaktiškų elektrinių krovinių pristatymui skirtų transporto priemonių, kurios gali būti naudingos siaurose miesto gatvelėse.

 

Belaidis įkrovimas

Viena iš didesnių kliūčių plačiai paplisti elektromobiliams yra jų įkrovimo technologija. Vairuotojai, įpratę per kelias minutes prisipildyti kuro baką, nepakelia minties, jog reikės palikti automobilį krautis kelioms valandoms. O neturintys automobilių krovimo stotelės namuose ar darbo vietoje, turi nuolat ieškoti, kur galėtų „pasipildyti elektros“.

belaidis įkrovimas

Jei būtų pristatyta belaidė krovimo technologija, tuomet viskas būtų paprasčiau, įkrauti automobilį būtų galima bet kur ir kuro papildymo patogumo prasme jis nenusileistų tradiciniams automobiliams.

Belaidis įkrovimas veikia tiksliai taip, kaip įsivaizduotumėte. Jūs pastatote savo automobilį ant padėklo, kurį teoriškai galima įrengti po kelio danga, ir tai įkrauna jo akumuliatorių, be jokio prijungimo. Tai tas pats kaip išmaniųjų telefonų įkrovimo padas, tik didesnis. Technologija egzistuoja ir įvairios įmonės stengiasi ją pateikti į rinką. Notingeme jau paskelbti bevielio įkrovimo taksi bandymai.

Dar tolimesnėje ateityje yra numatytas dinamiškas belaidis įkrovimas - galimybė įkrauti automobilį jam važiuojant. Technikos firma „Qualcomm“ pademonstravo sistemą, kuri gali pakrauti automobilį nuo kelio dangos, šiam važiuojant iki 110 km/h greičiu.

 

Apibendriname

Vis daugiau ir daugiau elektromobilių matysime gatvėse, o jau po dešimtmečio tai bus pagrindinis pasirinkimas įsigyjant transporto priemonę. Tad tai kas vyksta dabar, visi išradimai, technologijų tobulinimai, yra darbas link ateities ir rimtų pokyčių transporto sektoriuje. Sekite naujienas ir žinokite kaip formuojama ateitis!

  •